Venų varikozė yra patologinis venų spindžio išsiplėtimas, kurį sukelia jų sienelių plonėjimas ir sumažėjęs tonusas. Pažengusiame etape veniniai mazgai išsiskleidžia po oda ir gali periodiškai užsidegti. Venų varikozė – ne tik estetinis defektas. Požymis rodo sutrikusią kraujotaką, dėl kurios pablogėja audinių ir organų mitybos kokybė, padidėja kraujo krešulių rizika. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali sulėtinti patologijos vystymąsi ir užkirsti kelią jos komplikacijoms.
Apie ligą
Venų varikozė yra lėtinė liga, apimanti bet kokius venų sistemos struktūros ir veikimo sutrikimus. Tai gali būti įgimtos, genetiškai nulemtos anomalijos, taip pat patologiniai pokyčiai, atsiradę veikiant išoriniams veiksniams.
Venų varikozė serga maždaug 60 % suaugusiųjų visame pasaulyje, daugiausia europiečių. Dažniausiai moterys kenčia nuo venų varikozės. Taip yra dėl to, kad yra ryšys tarp kraujagyslių sienelių tonuso ir hormonų lygio.
Varikozinių venų tipai
Venų varikozė dažniausiai suprantama kaip kojų venų išsiplėtimas, tačiau patologiniai pokyčiai gali paveikti ir kitas kūno dalis. Priklausomai nuo vietos, yra:
- tiesiosios žarnos venų varikozė (hemorojus);
- stemplės venų išsiplėtimas;
- vyrų spermatozoidų venų varikozė (varikocelė);
- apatinių galūnių venų varikozė.
Kartais retikulinės venų varikozės išskiriamos atskirai. Jį sudaro kraujagyslių tinklai ir žvaigždės, kurios matomos po oda. Jis dažniausiai atsiranda ant kojų, bet gali atsirasti ir po krūtimis, ant pilvo ir kitų kūno dalių. Liga diagnozuojama, kai tinkliniame dermos sluoksnyje išsiplėtusios tinklinio guolio stuburo venos. Pasitaiko 50% moterų. Mazgų formavimasis nebūdingas.
Galūnių varikozinių venų tipai pagal CEAP klasifikaciją (vystymo etapai):
- C0 – jokių ženklų;
- C1 – išsiplėtusių venų ir žvaigždžių atsiradimas;
- C2 – venų varikozė;
- C3 – atsiranda kojų patinimas, rodantis venų nepakankamumo išsivystymą;
- C4 – trofiniai pokyčiai hiperpigmentacijos forma, lipodermatosklerozė (apatinio kojos trečdalio odos sustorėjimas);
- C5 – gydančios veninės opos;
- C6 – negyjančios veninės opos.
Simptomai
Pagrindiniai apatinių galūnių venų varikozės simptomai yra šie:
- sunkumas kojose (blauzdose), patinimas, pablogėjimas vakare;
- padidėjęs kojų nuovargis;
- blauzdų skausmas, atsirandantis ilgai išbuvus statinėje padėtyje, stovint ar sėdint.
Patologijai vystantis, po oda pradeda išsipūsti melsvos, vingiuotos venos, kartais ištinsta iki gumbų. Lėtinio venų nepakankamumo požymis yra odos spalvos pasikeitimas, susijęs su audinių trofizmo (mitybos) sutrikimu. Atsiranda platus egzemos tipo paraudimas, niežtinčios pūslelės, mazgeliai. Kojų tinimas nepraeina net ir po naktinio poilsio.
Varikozinių venų retikulinės formos požymiai apsiriboja poodinių kraujagyslių modeliu. Gali atsirasti blauzdų sunkumas ir lengvas niežėjimas išsiplėtusių kraujagyslių srityje. Trofiniai sutrikimai paprastai nepastebimi.
Priežastys, dėl kurių išsivysto venų varikozė
Retikulinė venų varikozė atsiranda dėl 1 tipo kolageno pakeitimo kraujagyslių sienelėse 3 tipo kolagenu. Dėl to pablogėja jų susitraukiamumas – išsiplėtę indai nebegrįžta į pradinę būseną. Kraujagyslių sienelių plonėjimo priežastis – per didelis fermentų, naikinančių ekstraląstelinės matricos baltymus ir elastiną, aktyvumas.
Moterims hormonas progesteronas padeda sumažinti kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų skaidulų tonusą. Estrogenai mažina antitrombino kiekį, padidina kraujo krešėjimą ir provokuoja sustingusių procesų vystymąsi.
Pagrindinė galūnių venų varikozės priežastis, kurią lydi mazgų ir iškilimų atsiradimas, yra vožtuvo mechanizmų gedimas. Vožtuvai yra raukšlės, suformuotos iš vidinio venų pamušalo. Paprastai jie veikia tik viena kryptimi: atsidaro veikiami kraujotakos spaudimo ir nepaleidžia jo atgal. Jei vožtuvo mechanizmas susilpnėja, kraujas grįžta atgal (refliuksas), todėl venų sienelės plečiasi ir jų vidinis pamušalas užsidega. Toliau patologinis procesas plinta į gilesnius venų sienelės sluoksnius. Jo raumenų skaidulos pradeda keistis randinėmis skaidulomis, atsiranda atrofija. Sienos nebesusitraukia ir jų kolageno struktūros sunaikinamos. Vena sukasi spirale.
Padidėjęs slėgis kraujagyslėse sukelia raumenų ir venų siurblio gedimą. Tai sistema, reguliuojanti kraujo siurbimą į raumenis mankštos ir atsipalaidavimo metu („periferinė širdis"). Rezultatas yra perkrova ir venų nepakankamumas.
Provokuojantys veiksniai yra šie:
- paveldimumas: daugeliu atvejų venų varikozę išprovokuoja genų, atsakingų už venų vožtuvų ir sienelių struktūrą, mutacijos;
- antsvoris;
- sėdimas gyvenimo būdas;
- padidėjęs galūnių veninės sistemos apkrovimas dėl stovimo darbo;
- nėštumas ir gimdymas, menopauzė, hormonų disbalansas.
Venų varikozės priežastis gali būti ir dėl nepatogios avalynės prastas pėdų paslankumas, ir žalingi įpročiai: rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Diagnostika
Pagrindiniai venų varikozės diagnostikos metodai – kraujagyslių chirurgo vizualinis tyrimas, kurio metu jis įvertina paviršinių ir giliųjų venų būklę bei nustato audinių netinkamos mitybos požymius. Tada pacientas siunčiamas papildomai diagnostikai.
- Ultragarsinis dvipusis skenavimas. Leidžia įvertinti vožtuvų būklę, kraujo tėkmės stiprumą ir kryptį, kraujagyslių dydį, nustatyti kraujo krešulių buvimą.
- Vožtuvų funkcijų tyrimas: suspaudimo testai, imituojamas ėjimas, Parana manevras.
- Rentgeno kontrastinė venografija – tai rentgenas, kai į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga. Padeda įvertinti vožtuvo funkciją, venų praeinamumą ir nustatyti kraujo krešulius.
Diagnozei patikslinti gydytojas gali skirti KT, MRT, termografiją, radioflebografiją, intravaskulinį ultragarsą, kraujo krešėjimo tyrimus ir kt.
Eksperto nuomonė
Varikozinės venos – tai ne tik negražios venos, išsikišusios po oda. Venų varikozės komplikacijos yra itin nemalonios.
- Trofiniai sutrikimai. Ant kojų ar šlaunų atsiranda didelių rudų dėmių, vėliau susidaro didelės, negyjančios opos, kurios niežti ir skauda.
- Tromboflebitas yra venų sienelių uždegimas, lydimas trombozinių masių nusėdimo ant jų. Trombuota vena parausta, sustorėja, skauda, aplink pakyla temperatūra. Iš išorės jis primena abscesą. Kelia grėsmę infekcijos plitimui visame kūne.
- Kraujavimas. Kraujavimas iš plyšusios išsiplėtusios venos gali atsirasti tiek audinio viduje, tiek išorėje. Kraujavimas yra stiprus, todėl reikia kviesti greitąją pagalbą.
- Tromboembolija. Išsiplėtusios venos viduje susidaręs kraujo krešulys gali nutrūkti ir užblokuoti gyvybiškai svarbias arterijas, tokias kaip plaučių arterija. Ši būklė dažnai sukelia greitą mirtį.
Laiku diagnozuota padės išvengti rimtų venų varikozės pasekmių ir nustatyti jas išprovokavusias priežastis.
Varikozinių venų gydymas
Specifinis retikulinių venų varikozės gydymas apima kelias sritis.
- Kompresinė terapija – A ir I klasės atraminio trikotažo (kojinių, pėdkelnių) dėvėjimas, kad būtų išvengta kraujo nutekėjimo atgal.
- Farmakoterapija - flebotoninių vaistų vartojimas, siekiant padidinti venų tonusą. Šios priemonės nepašalins išorinių požymių, tačiau pašalins subjektyvius simptomus, tokius kaip sunkumas, patinimas ir skausmingas skausmas.
- Flebosklerozė – tai mažų indų klijavimas į juos įvedant sklerozuojančių medžiagų. Mikroskleroterapija leidžia atsikratyti kraujagyslių tinklų.
- Lazerio terapija – leidžia pašalinti likusius smulkius defektus po mikroskleroterapija. Procedūros metu gydytojas paveiktas vietas taiko šviesos spindulį.
Svarbi terapijos dalis – gydomoji mankšta, svorio metimas, patogios avalynės dėvėjimas, reguliarus fizinis aktyvumas.
Chirurginiam varikozinių venų gydymui, kartu su mazgų atsiradimu, naudojami du metodai: klasikinė flebektomija ir endoveninė terminė obliteracija. Pirmasis metodas laikomas pasenusiu. Apima venos jungties su bendruoju šlaunikauliu perrišimą ir pažeistos kamieno dalies pašalinimą. Metodas pasižymi padidėjusia trauma ir didele atkryčio rizika.
Šiluminė obliteracija yra švelnus, minimaliai invazinis gydymo metodas. Per nedidelį pjūvį gydytojas į veną įveda kateterį lazeriu, įjungia spinduliuotę ir lėtai ištraukia atgal. Lazeris judėdamas užsandarina veną padidindamas jos temperatūrą. Vėliau jis palaipsniui išnyksta.
Prevencija
Kad išvengtų venų varikozės išsivystymo ar pasikartojimo, rizikos grupei priklausantys žmonės turi:
- sumažinti statinę apkrovą kojoms;
- racionaliai maitinkitės ir, jei reikia, vartokite venotoniką, kaip nurodė gydytojas;
- mūvėkite kompresines kojines ilgai stovėdami statinėje padėtyje.
Naudinga reguliariai atlikti kardio pratimus širdžiai ir kraujagyslėms lavinti.
Reabilitacija
Atsigavimo laikotarpiu po operacijos pacientas turi mūvėti kompresines kojines, kuo labiau apkrauti kojas, vengti perkaitimo, vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Bendras reabilitacijos laikas priklauso nuo intervencijos masto ir komplikacijų buvimo.